- kūlatis
- kū́latis sf. (1) Trgn, kūlatìs (3a) žr. kūlatė: 1. Dabar pati kū́latis Dglš. Jau pavasaris, o dar nebaigta kū́latis Mlt. Kū́lačiai avinioką pjausma Sug. Kūlatìs eina: keturios mašinos Pašakarvy kulia Plš. 2. Šiemet daug kūlatiẽs Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
